- spridikis
- 2 ×sprìdikis sm. (1) NdŽ, APhVI200, Lnkv, Ms, Mžk žr. sprėdika: Jo sprìdikiai jau mums nusibodo NmŽ.
◊ sprìdikį dúoti NdŽ, Rdn imti į nagą, barti: Tylia kaip musį kandęs, kai tėvas sprìdikį dúoda Ms. Dúoda sprìdikį teip, ka jetitararai! KlvrŽ.sprìdikį (sprìdikių) gáuti būti išbartam: Sprìdikių gaváu, ka net šilta pasidarė Vvr. Sprìdikį gaváu nu gaspadoriaus, ka neklausiau Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.